- bjaurėtuvas
- bjaurė́tuvas scom. (1); SD255 begėdis, bjaurybė: Ot bjaurė́tuvas, neturi sarmatos! Pn. Tas bjaurė́tuvas visur pribjaurojo Kp. Mažas, o kokis bjaurė́tuvas Arm. Buvo nečystais ir bjaurėtuvais DP54.
Dictionary of the Lithuanian Language.
bjaurėtuvas
Look at other dictionaries:
bjaurininkas — ( inykas KN6), ė smob. MT215, BtMt21,31 bjaurėtuvas, nedorėlis, ištvirkėlis: Ir išvydo moteriškę, kuri buvo bjaurinykė, ir įėjo jon ChTeis16,1 … Dictionary of the Lithuanian Language
bjaurėtuvininkas — bjaurėtuvininkas, ė smob. Kos39 žr. bjaurėtuvas … Dictionary of the Lithuanian Language
bjaurėtuvė — scom. (1); SD9 žr. bjaurėtuvas: Ką, tas bjaurėtuvė – neužsidėkiat, vaikai, su juo! Žgč. Ar neisi šalin, bjaurėtuve! Šl. Ak tu, bjaurėtuve, kurgi lendi! On … Dictionary of the Lithuanian Language
